„A ritmetika“ – kuomet „A“ tai abstrakcija, o visa kita – ritmas
Ugnius Motiejūnas savo personalinėje parodoje „A ritmetika“ nagrinėja tapybinėmis priemonėmis sukuriamą ritmo pojūtį. Ritmas, dažnai nematomas, o tik jaučiamas, yra neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis. Būtent tai tapytojas ir perteikia savo kūriniuose – kartodamas linijas, kurios dalija paveikslą, tapydamas pasikartojančias formas ir taip įtraukdamas žiūrovą į spalvinį rimtą. Vienur kūriniuose ritmas itin akivaizdus ir iš karto patraukiantis žvilgsnį, kitur – nuslopintas, tarsi nustumtas į antrą planą, tačiau vis tiek esantis pagrindinis kūrinio akcentas. Kaip teigia pats menininkas: „Paveikslus sieja tai, kad pirmas žingsnis buvo sukurti sklandžių linijų struktūrą ir iš jos užauginti spalvines dėmes.“ Tačiau stebint menininko kūrinius, kyla įspūdis, kad galų gale, ritmas pats save ima diktuoti tapytojui.
Ugniaus Motiejūno kūriniai linksta į abstrakciją, tačiau į tvarkingą, racionalią bei apgalvotą. Parodoje „A ritmetika“ susipina racionalumo ir laisvumo pagrindai, kuomet per kūrybinę saviraišką atskleidžiamas menininko siekis priversti žiūrovą ne pamatyti, o pajausti kūrinio ritmą.
Ugnius Motiejūnas savo kūriniuose vaizduoja įvairius objektus ir formas, kurių atitikmenis realybėje galima tik bandyti įsivaizduoti. Geometrinių formų gausa, ryškios, tačiau tamsokos spalvos ir jų pasikartojimai sukuria įspūdį, jog stebime kažką, kas vystosi ir auga tiesiog mums prieš akis. Viskas pinasi, iš vieno darinio kuriasi kitas ir taip be pabaigos, kol viskas vėl grįžta į pradinę padėtį. Ritmiškai, pasikartojant ir nesustabdomai.
Itin įdomu Ugniaus Motiejūno kūriniuose ir tai, kaip jis sugeba laviruoti tarp spalvinių dėmių. Vienur, geometrinius objektus užpildo viena spalva, o kitur menininkas imasi žaidimo su dažais ir kombinuoja įvairiausias spalvas, taip sukurdamas kūrinio gylio ir tūrio įspūdį, kol galiausiai prieš žiūrovo akis atsiveria Ugniaus Motiejūno ritmo kupinas pasaulis.
Neringa Krikščiūnaitė
Parodos Tauragėje plakatas. Autorius Neilas Montvilas.
A ritmetika – tai žaidimo pavadinimas. Taisykles netrukus paaiškinsiu.
Ši paroda yra žaidimo pasekmė.
Paveikslus sieja tai, kad visiems atsirasti pirmas žingsnis buvo sukurti sklandžių linijų struktūrą ir iš jos užauginti spalvines dėmes.
Tapydamas daugelyje vietų ritmo schemą suslepiu, bet tikiu, kad ji išlieka atpažįstama, kad neskubant, atidžiai stebint, apmąstant galima „atstatyti“, atspėti ritmo konstrukciją visur aplink ir žinoma tapyboje.
Manau tai įdomus atradimas – rasti ritmą bet kur, kur šiuo metu esi pats ar gali patekti mintimis.
Ritmas yra taip dažnai ir taip arti mūsų, kad apie jį nebegalvojame. Spėju, kad ritmas yra tarp svarbiausių būties komponetų.
Formos, spalvos, šviesos, garso, ritmai akivaizdžiausi.
Lūžis suvokime įvyko, kai supratau, kad ir kvapas turi ritmą – ar kasdien praeini pro tą patį augalą, kepyklėlę, ar kiekvieną lietingą dieną miške įkvepi drėgno grybų kvapo.
Įdomiausiais atrodo kintamas, nemonotoniškas ritmas, ar ritmas, kuris iš pradžių atrodo neakivaizdus, o jį atradus suvoki, kad akivaizdesnio nei šis ir būt negali.
Taigi viesiems dovanoju džiaugsmo žaidimą kurį pradedame žaisti čia, o po to kiekvienas galėsite žaisti Jums palankiausiu metu – jo esmė – atidžiai patyrinėti tai kas prieš akis, kas skamba ausyse, ar mintyse ir rasti ritmą, ar keletą ritmų.