Paveikslų ciklas sukurtas tyrinėjant artimą , kasdienę gamtą, ieškant saitų tarp dabar žydinčio augalo ir šimtmečius kurto ir naudoto ornamento.
Didžioji dalis paveikslų užsimezgė pasivaikščiojimuose. Tapybos pagrindas – spalvų deriniai – jų pirmiausia ir ieškau stebėdamas greta besikeičiančią pakelę ar tolumoj “išlendančias” spalvų dėmes. Kitas žingsnis – forma. Ir šioje parodoje dažnas paveikslo motyvas yra augalas, žolynas. Atrodo, kad jis neapmąstomas, laikinas, vienmetis. Jo laikinumas ironiškas, nes augalo motyvas isišaknijęs tradicijoje, tautosakoje, dainose, audiniuose, langinėse, skryniose ir išlieka. Tyrinėdamas pievų žolių raizgalynes jaučiu, kad tęsiu paveikslų ciklo “Baltų ženklai” , “Tankmėn” ir “Aritmetika” paieškas ir eksperimentą – suprasti, pajausti kaip buvo sukurti sugalvoti baltiškų ir kitų kultūrų ženklai.
Praėję 2021-ieji metai skirti mūsų archeologės Marijos Gimbutienės ir jos darbų atminimui. Nuostabus atradimas – daugybė ženklų, rodančių, kad Europoje daugybę metų vyravo bendruomenė, kurios pagrindinis sugyvenimo principas buvo taika. Dvasinį gyvybingumą ir tąsą užtikrino moterys, bet santvarka buvo matristinė- kai nei viena lytis nesiekia užgožti kitos. (dr. Ingos Merkytės įžvalga) Tai buvo gausos ir grožio siekianti bendruomenė, palikusi gausybę ornamentų, kurie iš esmės yra gero palinkėjimas tam, kuris tą ornamentą pamatys.
Esami 2022-ieji prasidėjo kaip karo metai. Pajutau, kad tapyba kaip niekad stipriai padeda ir gelbėja, nes intensyviai dirbant slegiančios mintys tam kartui pasitraukia.
Šioje parodoje rasite paveikslų su akivaizdžiais ornamento pėdsakais, bet yra ir “augalinių”, kuriuose ornamento neužčiuopiau, bet buvo smagu pabandyti.
Atidarymas 2020 metų balandžio 08 dieną 17 30 valandą, KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRE, Jakšto g. 18.