Paroda vyko “Parko galerijoje”, Kaune. Nuotraukos Neilo Montvilo.
Baltodanga – tai bandymai uždengti baltą taip, kad dugne esanti balta skverbtųsi kiaurai. Dar baltodanga – baltai uždengti kitą spalvą. Tapydamas išsiaiškinau, kad baltodanga – tai ir baltos uždengimas aklinai.
Jausmų prasme baltodanga – tai jautrumas, sugebėjimas paliesti ne per stipriai, nesujaukti visko, tik paviršiuje palikti ženklus pačių stipriausių įspūdžių; baltodanga tai ir grubumas – silpnesni įspūdžiai pilkšvi ar visai balti, negailestingai nepažymėti.
Pastaruoju metu tapau abstrakčius paveikslus, kuriuose vienodai svarbu užkloti pastebėtą spalvų derinį ir išsaugoti paveikslo baltumo jausmą.
Kaip atrandu paveikslų „motyvus“:
Visų eksponuotų paveikslų pradžia – gamta. Nujaučiu, kad kur bebūčiau, visuomet šalia yra geras spalvų, formų derinys, vertas paveikslo. Jam pastebėti reikia atidumo ir laiko. Dėkingiausias laikas rytas ar vakaras, būtent dienos ir nakties riboje lengviausia pastebėti mažiau įprastus derinius. Tada paveiksle tapau peizažą. Dienos metu fiksuoju pievų, žolynų fragmentus, dažniausiai tapydamas juos dar labiau išdidinu.
Jei motyvas ypač stiprus – paveikslą pavyksta išsigryninti mintyse, numatau neliečiamas vietas ir pavyksta išsaugoti baltos drobės plotus. Kitaip, tapau keletą paveikslų vieną ant kito ir atsisveikinu su pirminiu sumanymu.