nuotraukos – “Rūtų” galerijos
„TANKMĖN“
Jau keli metai keliaudami pėsčiomis su draugais tradiciškai kelionės tikslu renkamės šventą akmenį ar piliakalnį. Retai einame asfaltu, dažniausiai ieškome kelio per pievas,miškus. Visada kelias pavirsta takeliu, proskyna ir dingsta tankmėje. Bendrakeleiviai plūstasi, kad dilgėlės iki pažastų, bet kitą kartą vėl eina kartu.
Didžioji dalis paveikslų užsimezgė būtent tokiuose pasivaikščiojimuose. Panašiai kaip tie pasivaikščiojimai tapau ir paveikslus – pasižymiu pastebėtą spalvų derinį ar įspūdį ir keliauju. Jei tuo metu esu tvirtas ir apsisprendęs – paveikslą nutapau keliais sluoksniais. Antraip sluoksnių keliolika, rezultatas tolimas pirminiam impulsui.
Šioje parodoje dažnas paveikslo motyvas yra augalas, žolynas. Atrodo, kad jis neapmąstomas, laikinas, vienmetis. Jo laikinumas ironiškas, nes augalo motyvas isišaknijęs tradicijoje, tautosakoje, dainose, audiniuose, langinėse, skryniose ir išlieka. Tyrinėdamas pievų žolių raizgalynes jaučiu, kad tęsiu paveikslų ciklo Baltų ženklai ir Aritmetika paieškas ir eksperimentą – suprasti, pajausti kaip buvo sukurti sugalvoti baltiškų ir kitų kultūrų ženklai.
Šią vasarą susitikau vieną iš savo gyvenimo knygų – Viktorijos Daujotytės „Granas“apie Romualdą Granauską. Jos žodžiais kurti, vadinasi tankinti tikrovę.